Atkuriamasis žemės ūkis vaidina svarbų vaidmenį tausaus maisto ateityje – štai kodėl

Jis apmokestinamas kaip naujas organinis. Bet jis gali būti daug, daug didesnis.

Maždaug pastaruosius šimtą metų žemę dirbame kitaip nei anksčiau. Naudojome sintetines trąšas ir monokultūras, ty chemiškai apdorotus laukus, kuriuose auginamas tik vienas augalas. Pirmenybė buvo teikiama kuo daugiau maisto gaminimo iš žemės, kilnus tikslas, tačiau toks, kuris apmokestino dirvą ir paliko dirbamos žemės įvairovę, mažiau sveiką ir mažiau atsparią. Kaip rodo pavadinimas, atkuriamoji žemdirbystė siekia atkurti gerą dirbamos žemės sveikatą.

Daugelis ūkininkų nuo kranto iki kranto (ir ne tik) pradėjo pereiti prie metodų, kurie labiau atsižvelgia į natūralius žemės ciklus.

„Atkuriamasis žemės ūkis“ yra labiau mąstymo mokykla ir platus požiūris, o ne frazė, kurią galima tiksliai apibrėžti. Iš esmės atkuriamoji žemdirbystė traktuoja ūkį ne kaip lauko augalų gamyklą, o kaip tvarią ekosistemą. Užuot siekęs visiškai kontroliuoti gamtą, ūkininkas šiek tiek atsitraukia ir suteikia gamtai piloto vietą. Nors judėjimas JAV gyvuoja jau kurį laiką, tik pastaraisiais metais jis įsiveržė į nacionalinį pokalbį apie maistą.

Šiomis dienomis judėjimas pradėjo tikrai klestėti. Šį naują dešimtmetį galite tikėtis išgirsti daugiau apie atkuriamąjį žemės ūkį, nes rutulys ir toliau ritasi, o vis daugiau ūkininkų ir maisto titanų, tokių kaip „General Mills“ (kurių tikslas yra iki 2030 m. panaudoti regeneracinę žemės ūkio praktiką milijone akrų dirbamos žemės).

Kas konkrečiau yra atkuriamoji žemdirbystė? O ką tai reiškia jūsų maistui?

Pagrindinis ūkininkavimo filosofijos tikslas yra sukurti sveiką, tvirtą dirvą. Norėdami tai padaryti, ūkininkai naudoja minimalius arba nulinius žemės dirbimo būdus, išmaniąją sėjomainą ir susilaiko nuo pesticidų naudojimo. Mažiau dirbama, todėl dirva bus netrikdoma, kur gali klestėti mažytė gyvybė. Besisukantys pasėliai leidžia įvairiems augalams prisotinti dirvą įvairiu maistinių medžiagų kiekiu, kurį apskaičiavo ūkininkas. Pesticidų praleidimas taip pat naudingas milijonams dirvožemio mikrobų, todėl dirvožemis tampa geresnis.

Atkuriamosios žemdirbystės praktikai taip pat taiko antsėlius – senovinį metodą, pagal kurį ūkininkai augina augalus ne tam, kad juos parduotų ar valgytų, o tam, kad pagerintų dirvožemio, kuriame auga, sveikatą. Ateityje javus bus galima auginti ant jų sveikesnis dirvožemis.

Kartu taikant šiuos regeneracinius metodus ir daugelį kitų galima gauti turtingą, gyvybingą dirvą, pripildytą anglies. Paskutinis dalykas yra svarbus, nes anglis yra vienas iš gyvybiškai svarbių elementų, kurių augalams reikia augti.

Tai reikšminga ir dėl kitos priežasties. Vienas iš dalykų, kurį atlieka regeneracinė žemdirbystė, yra padėti augalams geriau iš atmosferos pasisavinti anglį ir išlaikyti ją dirvožemyje. Galbūt girdėjote apie šį procesą, vadinamą anglies sekvestravimu.

Tai, kad atkuriamoji žemdirbystė gali produktyviai perkelti anglį iš atmosferos į dirvožemį, yra didžiulis. Anglies dioksido perteklius atmosferoje, kurį sukelia anglies emisija, yra tai, kas lemia ilgalaikę temperatūrų atšilimo tendenciją.

Vietos lygmeniu atkuriamoji žemdirbystė gali padėti mūsų ūkiams, kurių dirvožemis išeikvotas, susigrąžinti sveikatą. Tinkamai sumaišius gyvulius ir augalus, žemė, pavirtusi dykuma, vėl gali tapti vešlia. Kitame lygmenyje tai atveria naujas duris kovojant su kai kuriais dideliais mūsų dienų aplinkos iššūkiais. Tiesą sakant, pasak a baltas popierius iš Rodale instituto , „naujausi duomenys iš ūkininkavimo sistemų ir ganyklų bandymų visame pasaulyje rodo, kad daugiau nei 100 procentų dabartinių metinių CO2 emisijų galėtume sukaupti pereinant prie plačiai prieinamų ir nebrangių ekologinio valdymo metodų, kuriuos vadiname „atkuriamuoju ekologiniu žemės ūkiu“. Ši praktika padeda maksimaliai surišti anglies dioksidą, tuo pačiu sumažinant tos anglies praradimą, kai ji grįžta į dirvą, o tai pakeičia šiltnamio efektą.

Kaip atkuriamoji žemdirbystė raibuliuoja tau, virėjui ir valgytojui?

Atkuriamoji žemdirbystė suteikia ne tik platų aplinkosauginį potencialą, bet ir galimybę ūkininkams gauti geresnių derlių per ilgesnį laiką. Tai gali ilgainiui padaryti žemės ūkį tvaresnį, o šeimos ūkio perėmimas taps patrauklesnis kitai kartai. Tvirta ūkio kultūra yra labai svarbi norint gaminti maistą ir gerai valgyti, nes tai, ką gaminame ir valgome, yra iš žemės.